Sivun "Jäiččy" versielöin eroloi

On otettu Wikipedii-späi
Syväindö on otettu iäre Syväindö on ližätty
Oilikki (pagin | kohendukset)
Oilikki (pagin | kohendukset)
Rivi 57: Rivi 57:
Ven'an standartoin mugah markirovku pidäy olla jogahizel jäičäl, kudai on suattu siibikarjanfabrikas. Enzimäine merki markirovkas merkiččöy säilyttämizen aigua:
Ven'an standartoin mugah markirovku pidäy olla jogahizel jäičäl, kudai on suattu siibikarjanfabrikas. Enzimäine merki markirovkas merkiččöy säilyttämizen aigua:


Kirjain "D" merkiččöy diettujäiččy, moizii jäiččiä pidäy myvvä seiččemes päiväs.
* Kirjain "D" merkiččöy diettujäiččy, moizii jäiččiä pidäy myvvä seiččemes päiväs.
* Kirjain "C" merkiččöy syömisjäiččy, kuduadu pidäy myvvä 25 päiväs.

Kirjain "C" merkiččöy syömisjäiččy, kuduadu pidäy myvvä 25 päiväs.
Toine merki markirovkas merkiččöy jäičän kategouriedu. Kategourii rippuu jäičän massas:
Toine merki markirovkas merkiččöy jäičän kategouriedu. Kategourii rippuu jäičän massas:


Kolmas kategoutii (3) - 35 - 44,9 g.
* Kolmas kategoutii (3) - 35 - 44,9 g.
* Toine kategourii (2) - 45 - 54,9 g.

Toine kategourii (2) - 45 - 54,9 g.
* Enzimäine kategourii (1) - 55- 64,9 g.
* Vallittu jäiččy (0) - 65 - 74,9 g.

Enzimäine kategourii (1) - 55- 64,9 g.
* Korgein kategourii (B) - 75 g. da enämbi.

Vallittu jäiččy (0) - 65 - 74,9 g.

Korgein kategourii (B) - 75 g. da enämbi.





Versii 10. Oraskuuta 2016 kello 14.39

Jäiččyy on levitetty ristikanzan syömine. Pädevinny da levitettävinny ollah kanan jäičät, vaiku kai linduloin jäičät ollah syödävät. Paiči sidä syödävinny ollah erähien reptilian jäičät (ezimerkikse čerepuahan).

Jäičän himielline yhtisteh

Jäičän laji Yhtisteh, % Kalourien yhtisteh jäičän 100 g, kkal/kDž
Proteinat Razvu Hiiligidruatat Minerualueinehet Vezi
Kanan jäičät 12,57 12,02 0,67 1,07 73,67 158/663
Sorzan jäičät 12,77 15,04 0,30 1,08 70,81 184/772
Hanhen jäičät 13,90 13,30 1,30 1,10 70,40 180/756
Ind'ukan jäičät 13,104 11,80 1,20 0,80 73,1 165/693

Kanan jäičän syömisarvo

Jäičäs on jäičän valgijaine da žoltušku. Žoltuškas on proteinua, mugai razvua da holesterinua. Jäičän valgijazes on 90% vetty da 10% valgijastu. Jäičän kuorin, valgijazen da žoltuškan massan väli on läs 12:56:32.

Lajit

Enimyöte syvväh kanan, sorzan da hanhen jäiččii. Syvväh sežo ind'ukan, peldokanan, strausan da toizien linduloin jäiččii. Erähien kandoin kanat annetah erivärizii jäiččii. Jäičän väri ei vaikuta sen syömisominažuoksih. Ven'al da Amerikas kanan jäičät tavan mugah ollah valgiet da beževoit, Anglies net ollah maksankarvazet.

Kanan jäičan markirovku

Ven'an standartoin mugah markirovku pidäy olla jogahizel jäičäl, kudai on suattu siibikarjanfabrikas. Enzimäine merki markirovkas merkiččöy säilyttämizen aigua:

  • Kirjain "D" merkiččöy diettujäiččy, moizii jäiččiä pidäy myvvä seiččemes päiväs.
  • Kirjain "C" merkiččöy syömisjäiččy, kuduadu pidäy myvvä 25 päiväs.

Toine merki markirovkas merkiččöy jäičän kategouriedu. Kategourii rippuu jäičän massas:

  • Kolmas kategoutii (3) - 35 - 44,9 g.
  • Toine kategourii (2) - 45 - 54,9 g.
  • Enzimäine kategourii (1) - 55- 64,9 g.
  • Vallittu jäiččy (0) - 65 - 74,9 g.
  • Korgein kategourii (B) - 75 g. da enämbi.


Таким образом, маркировка «СВ» указывается на столовых яйцах высшей категории, а «Д1» — на диетических яйцах первой категории.

Независимо от категории куриного яйца производители могут придавать ему ряд интересных свойств. Например, на рынке присутствуют яйца с ярким желтком и двумя желтками, обогащённые селеном[7] или йодом[8].