Siirry sisältöön

Jalgumiäčyn muailmanmuasterikilbailut

On otettu Wikipedii-späi
Jalgumiäčyn muailmanmuasterikilbailut
Laji jalgumiäččy
Perustettu 1930
Ozanottajien
miäry
13 (1930, 1950)
15 (1938)
16 (1934, 1954–1978)
24 (1982–1994)
32 (1998–2022)
48 (2026)
Pädevy muasteri Argentiina
Enimiten voittoloi Braziilii (5)
Linki fifa.com/worldcup

Jalgumiäčyn muailmanmuasterikilbailut on Kanzoinvälizen jalgumiäččyliiton pidäi turnir, kudamas jalgumiäčyn miehien muajoukkovehet kilbaillah muailmanmuasterin arvonimen puoles joga nelli vuottu. Kilbailu on pietty vuvves 1930 algajen, da pädevy muasteri on Argentiina (2022).

Yhtehizet tiijot

[kohenda | kohenda tekstu]

Yli 200 joukkovehtu ottau ozua MM-vähendyskilboih. Lopputurnirah ottau ozua 48 joukkovehtu (v. 2026 lähtijen; 32 joukkovehtu v. 1998–2022): läs 47 joukkovehtu, kudai piäzi lopputurnirah, da (v. 1938 lähtijen) ižändymuan joukkoveh (libo moni ižändymualoin joukkovehtu).

MM-kižat ollah pietty kaikil manderiel paiči Australiedu, ga muasterit ollah ainos tulluh Suvi-Amerikaspäi da Euroupaspäi.

MM-loppukilvat houkutellah kaččojien rahvas da nostatetah voimakas kiinnostus kogo muailmas.Ezimerkikse vuvven 2022 MM-loppukilbua kačoi yli 1,5 miljardua kaččojua, da kilbailuloin kogonaskaččojienmiäry ylitti 4 miljardua fäniä kogo muailmas.

Lionel Messi on kižannuh enimiten kilbuloi turniras. Häigi on ozannuh enimiten mualii kaikis jalgumiäččyhkižuajis MM-kilbailulois.

Histourii

[kohenda | kohenda tekstu]

Muailmanmuasterikublailut ei olla enzimäine jalgumiäččykilbailu muailman jalgumiäččyhistouries. Amatörjalgumiäččy on olluh vuvves 1908 algajen olympielazien kižoin oza.

Vuonnu 1909 Torinos sir Thomas Lipton pidi turniran, kudamua myöhembi nimitettih "Enzimäzekse muailmanmuasterikulbailuloikse". Itaalielazet, saksalazet da šveiččiläzet työttih sih turnirah vägevimät ammattiseurat, ga Anglien jalgumiäččyliitto vastai kieldävyndäh samazen luadimah. Lipton ellendin, ku ilmai brittiläzien jalgumiäčyn ezi-ižien ozanotto turnirah ei voi olla tärgiesti pidäi, sentäh häi kučui ozanottoh turnirah amatörseurah koillis-Angliespäi nimel "West Auckland Football Club". Suurin joukkovehen oza oli hiilenkaivoksien ruadajii, ga West Auckland voitti turniras, kudamas oli mannerammattiseuroi. Vuonnu 1911 anglielazet tuldih järilleh Itaalieh puolistamah kaksi vuottu aijembah voitettua arvonimie da voitettih turniras uvvessah voittamal Juventuksen loppukilvas 6:1.

Vuozi Ižändymua Loppukilbu Bronzukilbu
Muasteri Tulos 2. sija 3. sija Tulos 4. sija
1930 Uruguai
Uruguai
4:2
Argentiina

Yhtysvallat
(1)
Jugoslaavii
1934 Itaalii
Itaalii
2:1
jatkoaigu

Čeehoslovaakii

Germuanii
3:2
Austrii
1938 Fransii
Itaalii
4:2
Ungari

Braziilii
4:2
Ruočči
1950 Braziilii
Uruguai
2:1(2)
Braziilii

Ruočči
3:1(2)
Ispaanii
1954 Šveičči
P. Germuanii
3:2
Ungari

Austrii
3:1
Uruguai
1958 Ruočči
Braziilii
5:2
Ruočči

Fransii
6:3
P. Germuanii
1962 Čiili
Braziilii
3:1
Čeehoslovaakii

Čiili
1:0
Jugoslaavii
1966 Anglii
Anglii
4:2
jatkoaigu

P. Germuanii

Portugal
2:1
Nevvostoliitto
1970 Meksikko
Braziilii
4:1
Itaalii

P. Germuanii
1:0
Uruguai
1974 Päivänlasku-Germuanii
P. Germuanii
2:1
Alangomuat

Puola
1:0
Braziilii
1978 Argentiina
Argentiina
3:1
jatkoaigu

Alangomuat

Braziilii
2:1
Itaalii
1982 Ispaanii
Itaalii
3:1
P. Germuanii

Puola
3:2
Fransii
1986 Meksikko
Argentiina
3:2
P. Germuanii

Fransii
4:2
jatkoaigu

Belgii
1990 Itaalii
P. Germuanii
1:0
Argentiina

Itaalii
2:1
Anglii
1994 Yhtysvallat
Braziilii
0:0
(3:2 penalti)

Itaalii

Ruočči
4:0
Bulgaarii
1998 Fransii
Fransii
3:0
Braziilii

Horvaatii
2:1
Alangomuat
2002 Suvi-Korei
Japounii

Braziilii
2:0
Germuanii

Turki
3:2
Suvi-Korei
2006 Germuanii
Itaalii
1:1
(5:3 penalti)

Fransii

Germuanii
3:1
Portugal
2010 Suvi-Afrikku
Ispaanii
1:0
jatkoaigu

Alangomuat

Germuanii
3:2
Uruguai
2014 Braziilii
Germuanii
1:0
jatkoaigu

Argentiina

Alangomuat
3:0
Braziilii
2018 Ven'a
Fransii
4:2
Horvaatii

Belgii
2:0
Anglii
2022 Katar
Argentiina
3:3
(4:2 penalti)

Fransii

Horvaatii
2:1
Marokko
2026 Kanada
Meksikko
Yhtysvallat
2030 Ispaanii
Portugal
Marokko
Uruguai (3)
Argentiina (3)
Paraguai (3)
2034 Saudi-Arabii
1 Bronzukilbua Yhtysvallat–Jugoslaavii ei roinnuh sentäh, ku Jugoslaavii taibui.
2 Vuvven 1950 kilbailus ei olluh varzinastu loppukilbua, ku voittai piätettih nellän joukkovehen sordokižois.
3 Ližäkse kilbailun avavuskilvat kižatah Argentiinas, Paraguais da Uruguais.

Viittehet

[kohenda | kohenda tekstu]